KAUNO MATO ŠALČIAUS SPORTO KLUBO

                                              I S T O R I J A

1990 m. po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo, suiro daugelio sporinių ir visuomeninių organizacijų finansavimas, pirmiausia, tų organizacijų, kurios tiesiogiai priklausė nuo Sovietų Sąjungos – Maskvos centrinės valdžios. Tai „Spartakas“, „Dinamo“, , “Darbo rezervai“, „Lokomotyvas“, SDAALR, LLKJS, Pionierių organizacija, LTSR Profsąjungų susivienijimas ir šių organizacijų sporto klubai.

     Ekonominė blokada, Maskvos pučas, sutrikdė sportinį gyvenimą. Sovietinė įstatyminė bazė neatitiko naujas Nepriklausomos valstybės sąlygas. Reikėjo skubiai kurti naujus įstatymus, išsaugoti nuo grobstymo materialinę bazę.

     Griūvant sovietinėms struktūroms: jas griovė tiek „nauja“ valdžia, tiek senieji funkcionieriai, atsikuria tarpukario Nepriklausomos Lietuvos visuomeninės organizacijos kuriasi sporto klubai, formuojasi federacijos. Atsikuria Šaulių Sąjunga, Skautai, Jaunalietuviai, Ateitininkai, Lietuvos Žurnalistų Draugija, Lietuvos Mokytojų Profesinė Sąjunga (LMPS) , 1997 m. Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjunga (LFLS). Dalis sovietmečiu įkurtų organizacijų transformuojasi ir toliau vykdo sportinę veiklą. Tai 1943 m. okupantų Maskvoje įkurtas „Žalgirio“ sporto klubas per 50 metų taip išpopuliarėjo, kad per Nepriklausomybės 15 metų, tapo komercinio krepšinio sporto monstru.

    1990 m. rugsėjo mėn. 27 d. Vilniuje susirinko SDAALR aktyvas į konferenciją 250 delegatų, kurie atstovavo  5 technines sporto šakas: po 50 delegatų. Po kovo-11 sios Lietuvos SDAALR CK, vadovaujamas generolo G. Taurinsko, prarado pasitikėjimą, nutrūko Maskvos finansavimas, įšaldytos lėšos Lietuvos Valstybiniame banke, trukdė ir CK aparato promaskvietiška orientacija.   

   Kauno m. delegaciją sudarė: Antanas Jurevičius ir Zenonas Balčiūnas nuo „Politechnikos“SK, Jurgis Marculanas nuo „Bangos“ SK, Romualdas Bankauskas nuo RJTSK, A.Jonušas nuo J.Žiburkaus aviacijos SK, J.Davidsonas nuo mokymo centro,  Romualdas Venys nuo Švietimo darbuotojų ir vidurinių mokyklų.

    Po trumpos G.Taurinsko kalbos ir jam palikus posėdžių salę, buvo pasiūlyta konferenciją skelbti neeiliniu IV Lietuvos SDAALR suvažiavimu, nes dauguma delegatų buvo III suvažiavimo dalyviai. Vyriausybę atstovavo Ministrų Tarybos pirm. pavaduotojas Romualdas Ozolas ir Krašto Apsaugos Departamento generalinis direktorius Rolandas Butkevičius, Aukščiausią Tarybą atstovavo Algimantas Norvila.

    Suvažiavimas išrinko iš 27 narių SDAAR CK pirmininku patvirtino LR AT deputatą Algimantą Norvilą pavaduotoju Vilių Kavaliauską.

     Grįžęs iš suvažiavimo pasiūliau Kauno r. Garliavos I-os vid. mokyklos pedagogų tarybai steigti sportinį – techninį jaunimo klubą.

     1990 m. spalio mėn. 11 d. Kauno raj. Garliavos I-je vidurinėje mokykloje buvo įsteigtas ir užregistruotas Kauno raj. Valdybos potvarkiu Nr.147 „DĖL SPORTINIO-TECHNINIO KLUBO ĮSTEIGIMO IR ĮSTATŲ ĮREGISTRAVIMO“.

     Švenčiant Mato Šalčiaus 100-tąsias gimimo metines, Kaune pedagoginiam muziejuje, dalyvavusi Garliavos sporto klubo jaunimo grupė, kreipėsi į M.Šalčiaus jauniausią dukrą Ramintą Šalčiūtę-Savickienę su prašymu duoti sutikimą Garliavos I-sios vidurinės mokyklos sporto techninį klubą pavadinti jos tėvo keliautojo, žurnalisto, mokytojo, diplomato, politinio veikėjo Mato Šalčiaus vardu. Tokį sutikimą raštu gavome.

     Garliavos vid. mokyklos direktorius Vladas Nausėda palaikė klubo veiklą, paskiria patalpas-garažą M.Šalčiaus SK, Priima Žilviną Taraškevičių auto-moto sporto trenerio pareigoms. M.Šalčiaus sporto klubui vadovauja jo steigėjas pedagogas-istorikas, auto-moto sporto nacionalinės kategorijos teisėjas Romualdas Venys.

     M.Šalčiaus SK pirmuosius žingsnius žengė su Kauno Politechnikos instituto „Politechnika“ SK parama, buvo sudarytos galimybės ruošti „A“,“B“ kategorijos vairuotojus, gavome kelis motociklus, gokartą. Vairavimą mokė Vaidotas Kindurys, sportinę programą paruošė Vitas Marčiukaitis, su doc. Antanu Jurevičium padarėme susitarimą, kad į abiturientų charakteristikas-rekomendacijas įrašas apie auto-moto sportinę veiklą būtų vertinamas mandatinėje komisijoje priimant į KPI studijas.

    1990 – 1993 m. m. laikotarpis susijęs M.Šalčiaus pristatymu Lietuvos visuomenei per sporto klubo veiklą, nes M.Šalčius buvo Šaulių Sąjungos steigėjas, todėl organizuojame vaikams dviračių lenktynes Kauno Ąžuolyne su Kauno V D Šaulių rinktinės vado A. Kodelskio įsteigtu prizu – dviračiu.

    1990 m. balandžio mėn. 14 d. Kaune vyksta Lietuvos Automobilių Sporto Federacijos steigiamasis suvažiavimas. Prezidentu išrenkamas Paulius, Anatolijus Jankūnas, palaiminęs ir pirmąsias Nepriklausomos Lietuvos automobilių slalomo varžybas Kačerginėje „Nemuno Žiedo“ trasoje 1990 m. balandžio mėn. 20 d. siaučiant ekonominei blokadai. Pirmą vietą laimėjo Saulius Šlapkauskas, antras Evaldas Žindžius, trečias Marius Steponkevičius, visi iš Garliavos I-os Vidurinės mokyklos. Varžybas vykdė teisėjai: Vilius Ulanavičius iš Kaišiadorių, Alfonsas Velička, Vitas Marčiukaitis, varžybų vyr. teisėjas Romualdas Venys, žiniasklaidą atstovavo ir istorinį faktą užfiksavo Romano Rožiško fotoaparatas.

    1990 m. birželio mėn. organizavome sportinę stovyklą palapinėse „Nemuno žiedo“ trasoje. Susirinko 30 moksleivių iš Kauno raj. Garliavos mokyklų. Direktorius Majauskas leido naudotis administracinėmis-teisėjų patalpomis, telefomu, ryšiams su tėvais palaikyti. Kauno raj. sporto skyriaus vedėjas Ričardas Kviecinskas suteikė simbolinę finansinę paramą. Stovyklavimas palapinėse visuomet nuteikia romantiškai. Pirmąją dienos dalį skyrėme kelių eismo taisyklių KET mokymuisi, testų sprendimui, teisėjų dokumentų tvarkymui. Po pietų varžybos su dviračiais, mopedais, kartais, motociklais automobiliais, žodžiu, su tuo kas buvo po ranka, ką atsigabeno vaikai iš namų. Nebuvome skautai, bet gyvenome ir žaidėme skautiškai.

    1991 m. birželis vėl stovykla Kačerginėje, susiformavo grupė nuo 5-oko iki abituriento, formavosi savivaldos elementai, atsirado ir mergaičių-šeimininkių. Pageidavome tėvų paramos ir kontrolės. Tėvai lankydavosi ir praleisdavo dienos dalį stovykloje, stebėdami mūsų veiklą.

    1991 m. birželio mėn. pabandėme organizuoti žygį aplink Lietuvą Mato Šalčiaus pėdomis. Paskatino rasta pas Ramintą Šalčiūtę saugoma jos tėvo Mato Šalčiaus archyve medžiaga, kad 1911 m. M.Šalčius pirmąją kelionę padarė dviračiu tokiu maršrutu: Skuodas, Seda, Mažeikiai, Žagarė, Joniškis, Žeimelis, Biržai, Rokiškis, Zarasai, Vydžiai, Breslauja, Švenčionys, Vilnius, Lyda, Krėva, Gardinas, Suvalkai, Kalvarija, Marijampolė, Vilkaviškis, Kudirkos Naumiestis, Jurbarkas, Tauragė, Laukuva, Gargždai, Kretinga, Palanga, Darbėnai, Lenkimai, Skuodas. Caro okupacijos laikais M.Šalčius ieškojo etninės Lietuvos ribų. Įdomiausia tai, kad 1917 m. Čikagoje išleido Lietuvos žemėlapį, o Nepriklausomybė paskelbta 1918 m. vasario mėn. 16 d. ir esant okupacijai. Mūsų ketinimai buvo paskelbti Šaulių Sąjungos žurnale „Trimitas“. Tačiau ekonominė padėtis Lietuvoje buvo nepalanki ir žygis užgeso, pasiekęs M. Šalčiaus tėviškę Čiūdiškes Prienų rajone.

    M.Šalčiaus vardas, jo asmenybė tai, kad jis bendravo su Felicija Bartkevičiene, Jonu Basanavičium, Jonu Šliūpu, Vladu Pūtviu, Antanu Vienuoliu, Augustinu Voldemaru, Antanu Klimu, Jonu ir Petru Vileišiais, Tumu Vaižgantu, Antanu Smetona, Vincu Mickevičium - Kapsuku, Julija Žemaite, J. Purickiu, Antanu Poška-Poškevičium, Mykolu Biržiška įpareigojo klubo narius vystyti ne tik sportinę, bet ir kultūrinę programą. Visi sportiniai renginiai persipina su kultūriniu paveldu. Pirmieji klubo nariai žurnalistai Z.Mikalauskas, S.Stankevičius, Lietuvos Šaulių Sąjungos nariai K.Tamulionis, V. Pociūnas, mokytojai R.Paulavičienė, V.Kindurys, A Štaras, R.Venys (klubo steigėjas), inžinieriai J.Vasiliauskas, J.A. Ilgauskas, R.Baltrušis-Baltrušaitis, K.Savickas, G.Zacharovas, R.Beresnevičous.

    Pirmieji sporto klubo nariai žurnalistai Zenonas Mikalauskas, Stasys Stankevičius, Šaulių Sąjungos nariai Kostas Tamulionis, Vytautas Pociūnas, mokytojai Rasa Paulavičienė, Vaidotas Kindurys, Alfredas Štaras, Romualdas Venys (klubo steigėjas), inžinieriai Jonas Vasiliauskas, Juozas-Antanas Ilgauskas, Rimas Baltrušis-Baltrušaitis, Kostas Savickas, Georgijus Zacharovas, Vilius Urbonas, Vytautas Šliūpas, Valentinas Aleksa, Dalia Gargasaitė, Stasys Vitkauskas, Jurgis Valiukas, Romas Floreskul, Stanislovas Mikuckis, Elena Žurauskienė, Viktoras Severinas, Henrikas Olšauskas, Ričardas Janušaitis, Marija Paliukienė, Aldona Kairienė ir daugelis kitų. 1990 m., norint užregistruoti visuomeninę organizaciją, reikėjo 15 steigėjų sutarimo ir sutikimo, taip reikalavo Rejestras.